XESS: "Gyvename savo gyvenimą"
INTERVIU. 2006 balandis
kalbino: Kostas Pistoletas
foto: Xess archyvai, Crazytė
Pridėjęs ranką prie širdies galiu pasakyti jei šių rebiatų nebūtų, Lietuvos gotikinė scena būtų žymiai nuobodesnė. Ką ten nuobodesnė gerokai skurdesnė. Ne tik dėl to, kad Kauno Aukštųjų Šančių pasididžiavimą - XESS vaikinus gali/galėdavai išvysti dar eilėje kitų projektų. Įvaizdis, nusiteikimas visa tai patraukia akį, ir, žinoma, suvirpina jaunų merginų širdis. Šiemet XESS savo gerbėjų armiją vėl pradžiugins festivalyje Kunigunda Lunaria, tad pats laikas kartu su grupe pasinerti į tamsų pogrindį, kuriame ir muzika, ir seksas, ir kumščiais mosuojantys laikinosios sostinės pižonai.
- Praėjusiais metais pagaliau pasirodė Jūsų ilgai kurtas, brandintas ir galų gale pagimdytas pilnametražis albumas Psychoholic Bastard Crew. Ar lūkesčius ši plokštelė pateisino? Kiek kopijų išplatinote (jei tai nėra komercinė paslaptis?) Ar sulaukėte reakcijos iš užsienio? Ir dar vienas dalykas leisdami albumą, nežinia, sąmoningai ar ne, pasirinkote indie kelią, tai yra, albumą išleidote savo jėgomis. Didesnės įrašų kompanijos turbūt kaip visada vis dar žvelgia į tamsesnę muziką pro pirštus, nematydama jos perspektyvų rinkos atžvilgiu. O kaip jūs manote? Ar Lietuvoje egzistuoja gothic rinka plačiąja prasme ir kokia yra jos potenciali auditorija?
Shatras: taip, be abejo, lūkesčius albumas pateisino vien jau tuo, jog jis išvis pasirodė :) Nors galbūt po kokio pusmečio galėsime rimčiau įvertinti rezultatus. Iki šiol Lietuvoje parduota apie 200 albumo vienetų, bet tik dabar normaliai įsibėgėja promo CD siuntinėjimas užsienio žurnalams, portalams, koncertų organizatoriams. Taip pat netrukus pradėsime terorizuoti užsienietiškas leidybines firmas, vildamiesi, jog gal kas nors užsikabins ir panorės tinkamai perleisti albumą platesnei Europos rinkai. Tačiau, kaip ir minėjau, mums svarbiausia, kad jį pabaigėme ir išleidome. Darbas užtruko gana ilgai, tad jau norėjosi labiau atsidėti kitiems kūriniams, kurie bus įtraukti į naują albumą. Klausi, kodėl Psychoholic Bastard Crew išleidome savo jėgomis. Reikalas gana paprastas. Kaip ir sakiau, bandysime ieškoti firmos, kuri norėtų ir galėtų tinkamai albumą perleisti ir platinti didesnei rinkai. Bet tai gali užtrukti gana ilgai (jei iš viso atsilieps kas nors).Tad, nenorėdami dar ilgiau vilkinti šio reikalo bei tikrinti ištikimiausių fanų kantrybės (kurie ir taip jau seniai laukė kažko naujo iš grupės), nusprendėm nedideliu tiražu CD išleisti savo jėgomis. Dėl didesnių lietuviškų kompanijų tu viską ir pats trumpai bei teisingai pasakei, tad nėra ką ir be pridurti... Tauta vis dar sočiai maitinama lengvo pobūdžio dainuškomis ir tik retais atvejais pasirodo kažkas įdomesnio. Kada tai pasikeis, sunku pasakyti...
Bėska: galėčiau tik pridurti, kad nesame kažkokia etaloninė Lietuvos gothic grupė, maišome įvairesnius stilius ir aš labiau priskirčiau mūsų kūrybą metalinei scenai. Bet žinia, pas mus metalas suprantamas tik kaip death ir black ;) Todėl, ar mes galim spręsti apie gothic marketą savo kailiu, nesiryžtu diskutuoti.
Kaip atėjote į dark sceną? Be abejo, turbūt 1988-aisiais kaifavote nuo IRON MAIDEN ir didžiausia svajonė buvo pavaryti klasikinį heavy metal. Kaip atsitiko, kad dabar jūs grojate ne kokį glamrock, bet gotikinį metalą? Kas buvo tie kabliukai, pasukę jus į būtent šią, tamsesnės muzikos srovę?
Shatras : taip, tais metais susižavėjau sunkiuoju roku, bet tai nebuvo aironai, o GUNSNROSES, WHITESNAKE, MOTORHEAD. Tai buvo kažkas tokio, kas kardinaliai pakeitė mano požiūrį į muziką. Vėliau, žinoma, atsirado METALLICA, TESTAMENT, KREATOR, SEPULTURA ir t.t. Gotikine scena susidomėjau grįžęs iš karinės tarnybos - apie 1997-uosius. Tuomet, po metų praleistų kariniame batalione, pomėgis sunkiajai muzikai buvo kažkiek sumažėjęs, bet iš senų sėbrų su Bėska priešakyje gavau naują porciją įrašų FIELDS OF THE NEPHILIM (kurie, beje, nuo to laiko išliko nepajudinami mano favoritai Nr. 1 ), THE SISTERS OF MERCY, TIAMAT, LACRIMOSA ir kitų. Tai buvo naujas postūmis, kuris sužadino manyje norą vėl aktyviai domėtis muzika .
Bėska: muzika ėmiau domėtis tiek, kiek vaikas turėjo galimybių gauti muzikos sovietiniame Kaune (kas prisimena eiles prie plokštelių parduotuvės Laisvės alėjoje, kai atveždavo naujų plokštelių?) Labai prie to prisidėjo tėvai, o ypač tėvo brolis, kuris tuo metu dirbo kasečių krautuvėlėje, platinusioje įvairios kokybės nelegalius įrašus perrašomose kasetėse. Klausiausi labai įvairios muzikos nuo PET SHOP BOYS, DEPECHE MODE iki SLAYER. Iš pradžių mano favoritais buvo QUEEN, PINK FLOYD ir BLACK SABBATH, kai juose dar dainavo Ozzy. Domėjausi sunkiojo roko istorija, vėliau prisidėjo visas metalas, o ypač thrash (death niekada nemėgau, tik keletą esminių albumų). Apie 1993-1995 perėjau black metal etapą. Tuo pat metu įnirtingai ieškojau baisiai sunkiai prieinamos muzikos gothic. LACRIMOSA Inferno buvo tiesiog orgazmas, kai pasirodė vienintelė jo kopija Kaune. PARADISE LOST, MY DYING BRIDE, SADNESS, THE GATHERING toliau gramzdino į kitokį, mažiau bukai agresyvų metalą, kol pagaliau iš naujo atradau THE SISTERS OF MERCY ("Vision Thing" buvau persisotinęs 1992-aisiais, kai dar nežinojau, kas tas gotikinis rokas yra). Na, šiaip ne taip, pradėta ir goth roko medžioklė "fieldsai", LOVE LIKE BLOOD, NOSFERATU, MONUMENTUM, WHORES OF BABYLON (ne BABYLON WHORES!), DRONNING MAUD LAND... Gerai, nekankinsiu ilgiau ;) Aš nesu tikras, kad mes grojam "tikrą" gotikinį metalą. Man tai yra DREADFUL SHADOWS, seni EVER EVE. Bet tinkamesnio apibūdinimo aš nesurandu. Kodėl būtent taip? Nes taip gaunasi, to reikalauja vidus, tą leidžia daryti mūsų techninė bazė (nei power, nei death gerai nepadainuočiau ;)) . Man patiktų groti goth roką, bet vis nugali noras gabalus pasunkinti, pamoderninti. Su glamu mes kažką bendro turėjom, kai buvom ANAPILIO sudėtyje. Bet, manau, tik pagal išvaizdą. Nebuvo tiesiog taip sugalvota va, grosime goth metal. Iš pradžių grojome daugiau elektronika paremtą lengviau suvirškinimą tanz metaliuką (kalbant apie XESS, nes anksčiau, kai grojome LIŪNUOSNA mes perėjome visą spektrą tamsaus roko ir metalo). Dabar judam link rimtesnių formų. Į tamsiąją sceną irgi nebuvo jokios įžangos. Visada buvo siekis groti šiek tiek sunkesnę muziką, kurios melodingumas turėtų kiek kitokią nuotaiką, nei tradicinis hardnheavy. Ar tai gotiška? I dont give a fuck ;) Esame groję ir industrial/noise projektuose, Darius dalyvavo pagan/epic/melodic metalo grupės ANGIS aukso amžiuje (na, ir aš vėliau pabrūžinau bosu), ir kitokioje velniavoje sukomės. Todėl už grynumą nesame atsakingi.
Šiaip ar taip, jus galima vadinti viena seksualiausių Lietuvos grupių ;) Be abejo, moterys gal labiau norėtų užsiimti seksu su Romu Dambrausku, tačiau, jūs pasistengę, manau irgi galėtumėte turėti būrelį groupies ;) O galbūt ir turite? Taigi, seksas. Jau vien tai, kad ryžotės įrašyti savo laiku tikruoju poetiniu hardkoru tapusį VARNŲ VĖJO kūrinėlį "Vienuolė ir vibratorius", liudija, kad šioje srityje jums tabu lyg ir neturėtų būti. Be to, savo grupėje visą laiką turėjote merginų anksčiau klavišininkę bei dainininkę, dabar gi šokėjas. Ar jos nerausta nuo jūsų dainų žodžių? Ir iš vis, kas jums yra seksas? Savotiška filosofija, gyvenimo tikslas ir būdas ar įprastas "keli pasidulkinimai per savaitę" suvokimas? Kokie drąsiausi eksperimentai šioje srityje?
Bėska: Darelis (Shatras) išvengė atsakymų į šią temą. Bet galiu pasakyt, kad niekam ne paslaptis, kad mes visi mielai sudalyvaujam svingerių vakarėliuose, mėgstame mainytis partneriais, nevengiame jokių eksperimentų sekso srityje (sado-mazochizmas ir shiteateriai jau seniai praeiti nuobodūs etapai). O ypatingai čia reiškiasi Darelis. Patikėjot? Hahahahahahhaha. Gerai!
Na, mes nesistengiam nieko daryti, kad kas nors, kas susiję su mumis, turėtų kažkokio seksualumo atspalvį. Yra, kaip yra. Paprasčiausiai, mums įdomios intriguojančios temos. XESS nėra lygu SEX. Dėl to ir užrašėm iš kitos pusės. Tai nėra pagrindinė tema. O tekstuose per daug "nevulgariname", tad mūsų merginoms nėra ko rausti. Ir šiaip, čia gal senesniuose kūriniuose buvo daugiau tokių prieskonių.
Kas man yra seksas? Matai, atsakinėju būdamas visiškai blaivas. O blaivus aš būnu labai "striomnas" ir nežabotai drovus tipas. Galiu apie tai šnekėt su bet kuriuo besidominčiu prie vaišių stalo, kai būna pasiekta reikiama kondicija;)
Pradėjote groti dar praėjusiame amžiuje, dabar gi, nors esate išleidę tik vieną pilnametražį albumą, esate laikomi Lietuvos scenos veteranais. Galite palyginti senus gerus ir šiuos laikus? Gotikinis judėjimas dabar yra pakilime, bet daug jaunų žmonių tiesiog tai priima kaip madą, tam tikrą "brendą". Taigi, kas jums arčiau širdies siauras bendraminčių ratelis kaip anais 1999-aisiais (iki šiol prisimenu, kaip Antakalnio pirtelėje kėlėte rankas iš ekstazės skambant RAMMSTEIN), ar šie 2004-2006-ieji, kai paauglių žurnaluose pasirodo "gotų gyvenimo būdo taisyklės", o didmiesčių gatvėse gali išvysti nemažai juodai apsirėdžiusių mokinukų?
Shatras: manau, kiekvienas laikmetis turi savo žavesio ir savų minusų. Seniau, kai bendraminčių buvo žymiai menkiau, galbūt buvo daugiau dvasingumo, natūralumo. Bet scenai tai nebuvo labai geri laikai mažai koncertų, party. Išvis, prisimindamas tą laikmetį, manau, jog scena buvo merdinti...
Dabar gi, reikalai pasikeitę viskas žymiai gyviau, besidominčių ratas gerokai platesnis, bet tuo pačiu daugiau pozos, mados, dirbtinumo. Tačiau aš laikausi tokios pozicijos geriau taip, negu tas procentas žmonių stovėtų gretose tų, kurie mėgsta be tikslo slampinėti gatvėse, gliaudydami saulėgrąžas ir ieškodami, kam marmūzę išmalti ar panašiai...
Bėska: eik šikt ;) Kokie mes tau veteranai?! Hahahaha. Veteranai KATEDRA, SBS, SIELA, MANO JUODOJI SESUO. Aišku, naujokais jau nebesijaučiame. Pensininku savęs taipogi nelaikau ir prisiminimais gyventi dar neplanuoju. Man geriausia yra ši diena ir tikiuosi, kad rytoj bus dar geriau. Per daug galvos nesuku, ar man patinka šių dienų mados ir panašūs dalykai. Palieku tai tų sričių analitikams. Gyvenu savo gyvenimą, vadovaudamasis tik tuo, kas man patinka ir kas mane "veža". Ar tai yra gotų, metalistų ar pankų scena, neturi reikšmės. Kad ir kokia skurdi padėtis buvo 1996-aisiais, bet tuomet nebuvo tokios diferenciacijos ir pagiežos tarp undergrounderių, kaip šiandien. Tik šis dalykas ir žavi iš praeities. Manau, kad esam antroji Lietuvos goth karta. Nors, kaip ne sykį visiems esu minėjęs, gotu nesijaučiu ir niekada nesistengiau juo būti. Ei, o tada "rammsteinai" grojo? Neatsimenu ;) Menu tik geras "pakratūškes" per "fieldsus" ir "misterius". Geras vakarėlis buvo. Gaila, nutrūko jų ciklas.
Jauni žmonės dėl tam tikrų priežasčių paima instrumentus į rankas. Vieni be didesnių siekių nori realizuoti savo kūrybines mintis, kiti gi, vos pradėję groti, ima svaičioti apie įspūdingus kontraktus, pasirodymus per televiziją, nemenkus honorarus. Dar kiti muziką tiesiog priima kaip "visą ta rokenrolą alų, smagius nutikimus beigi merginas". Labai dažnai tokie kolektyvai išsikvepia per porą metų, jūs gi grojate jau nuo neatmenamų laikų. Ar jums nėra sunku suderinti kūrybos, įrašų sesijų, koncertų su buitimi? Žinote gi, darbas, šeima dažną nuveja nuo instrumento prie staklių. Kaip iki šiol sugebėjote išlikti? Ar pas jus iš viso buvo tokių krizių, kai pagalvodavote: "Viskas užkniso. Laikas raukti su šiais dalykais"?
Shatras: o ne, buitis iki šiol man nesudarė didesnių trukdžių grupės atžvilgiu. Gal kaip tik atvirkščiai: darbas, buitis, rutina netgi paskatina labiau atsiduoti grojimui. Tai visada buvo, yra ir bus tai (esu įsitikinęs 100 %), ką iš tikrųjų labiausiai noriu daryti! Be to, dabar gi dar esu labai laimingas, jog ir žmona yra iš to pačio rato. Ji ne tik supranta šį mano potraukį muzikai, bet tuo pačiu ir aktyviai padeda grupės veikloje! Visa kita lieka užnugaryje!
Bėska: pritarsiu kolegai. O dėl raukimo, tai būdavo tik su kuriais nors projektais, bet ne su muzika apskritai (pavyzdžiui, skausmingas Anapilio subyrėjimas, įvykęs ne dėl muzikos, kuri mums labai patiko, o dėl asmeninių nesutarimų). Supranti, be grojimo mes galime gyventi mėnesį, gal du. Tada ima smaugti nežabotas noras ką nors iškrėsti, kur nors sudalyvauti, gimsta idėjos, kurias nori žūt būt realizuoti. Užburtas ratas. Pelno tai dar niekada neatnešė, bet mes jau nebekontroliuojame to. Galbūt jau seniai galėjome būti prastūmę kokį komerciškai sėkmingą projektą, bet muzika, kaip verslas, mūsų per daug nedomina. Tačiau, jei mūsų muziką kas nors sugebės "išsukti", pinigų tikrai nesikratysim ;) Be didelių abejonių spjaučiau į visus tuos darbus, kuriais tenka verstis, kad išgyventum, jei koks leiblas pasiūlytų sutartį. Gali ir pats velnias siūlyti, bet su savo muzika uždirbti pinigai man būtų daug brangesni.
XESS garsėja kaip kovinga grupė. Rodos, kartais ir kumščiais tenka pasišvaistyti. Teko girdėti, kad vienas susidūrimas su Kauno urlaganais požeminėje perėjoje Bėskai baigėsi gana sunkia trauma. Panašūs nutikimai dažni? Įdomu, kaip manot - Lietuvos žmonės jau kiek daugiau pramoko tolerancijos, ar kiek kitaip atrodantys žmonės jiems ir toliau lieka "pedikais, debilais ir gaidžiais"?
Shatras : taip, pakovoti yra tekę. Ir ne tiktai gatvėse scenoje taip pat...Nežinau, kaip situacija kituose miestuose, bet bent jau Kaune situacija mažai pasikeitusi. Mužikai valdo
Bėska : tikrai taip - kiek kitaip atrodantys žmonės jiems ir toliau lieka pedikais, debilais ir gaidžiais. Manyčiau, kad situacija ne tik kad gerėja - ji blogėja. Kalėjimo tradicijos gajos ir laisvėje. Žmonės siaubingai užsikonservavę ir supančioti savo siauro požiūrio. Sveiku protu nesuvokiamas kaimietiškas imbecilizmas įsikerojęs visur. Net banalu apie tai jau kalbėti. O minėtasis incidentas "enciklopedinis" ilgi plaukai = pydaras. Teko mėnesį pasilaikyt dietos;)
Save realizuojate ne tik grodami gyvai, tačiau ir stovėdami prie didžėjaus pultelio. Tačiau, atrodo, kultiniai "Nekro Disko" vakarėliai nutrūko... Ar kol kas atostogauja? Taigi, be kokio DJ seto vakarėlis jums nebūtų vykęs?
Shatras: šiuo metu dėl laiko stokos, užsivedimo trūkumo "Nekro Disko" vakarėliai šiek tiek apmirę. Na, bet kaip sakant, susikaupus užtektinai energijos, driokstelsime ne vieną alko/dance party ;) ! Keletas grupių, kurios man labiausiai prie širdies: FIELDS OF THE NEPHILIM, RAMMSTEIN, PAIN, KORN, MUSE, THE SISTERS OF MERCY, CLAWFINGER, ATROCITY ("Gemini" laikai).
Bėska: kol kas nėra tinkamos erdvės bei mažai laisvo laiko kultivuoti šias vakaruškas. Atšilus orams, tikrai surengsime ką nors bent jau klubelyje "Posėdžių salė". DJ Nepatenkytas stengiasi per daug nesikartot. Paminėsiu tik stilistikas, kurios figūruoja mano setuose gothic/metal, alternative metal, industrial rock/metal, independent rock, death rock/batcave/post punk, dalelė punk hardcore ir taip toliau, ir panašiai.
-----------------------------------
Grupės svetainė: www.xess.ten.lt
