Pirminė festivalio idėja gimė iš noro pamėginti suvienyti viename renginyje tamsų, savitą meną kuriančius žmones - muzikantus, dailininkus, fotografus, galbūt net filmų kūrėjus. Buvo akivaizdu, kad tokių žmonių Lietuvos alternatyviosios muzikos scenoje nuolatos daugėja, tačiau nėra vieno renginio, kurio metu visos šios kūrybinės pajėgos būtų pristatytos kartu. Be to, Vilnius tuomet neturėjo nė vieno nuolatinio festivalio, kur skambėtų tamsi alternatyvi muzika, peržengianti įprastus kanonus. Taip atsirado Kunigunda Lunaria (tuomet dar besivadinusi "Kunigunda Lunar Fest"), iš pradžių tapusi gotikinės kultūros atspindėjimo arena - savotišku mažuoju baltišku "Gotik Treffenu", o vėliau kiekvienais metais vis plečianti savo ribas ir pamažu virstanti didžiausiu alternatyvinės muzikos renginiu Vilniaus mieste.

Gryninant originalią Kunigundos idėją savo siekius ir viltis suvienijo įvairių nekomercinės muzikos renginių patirtį turinti organizacija Dangus ir nepriklausoma agentūra "Cold Promo", dar 2001 metais surengusi savotišką pilotinę Festivalio versiją - gotikinės muzikos vakarą "Juoda".

Nors su kiekvienais metais Kunigunda Lunaria vystosi ir keičiasi, kai kurie konceptualūs dalykai lieka nepakitę.

Muzika. Kunigunda Lunaria siekia pristatyti originalios, savotiškos, novatoriškos muzikos kūrėjus iš Lietuvos ir aplinkinių Europos šalių. Tai nebūtinai pirmojo ryškumo žvaigždės, - kur kas svarbesni faktoriai yra sugebėjimas perteikti gilias nuotaikas ir sukurti ypatingą atmosferą. Nors vyraujantys Kunigunda Lunaria stiliai yra gothic, darkwave ir industrial, stilistiniai apribojimai čia nėra griežti ir baigtiniai - fiestos organizatoriai pasiruošę pristatyti pačius įvairiausius nepriklausomos muzikos žanrus, kuriems apibūdinti nėra vieno išsamaus pavadinimo.

Taip pat kiekvienais metais stengiamasi pakviesti ir kultinių atlikėjų, jau nebepriklausančių underground scenai arba šios scenos atstovų nepelnytai užmirštų, - 2004 metais tokia grupe tapo LEMON JOY, o 2005-aisiais specialiai Festivaliui atgimė DA17.

Menai. Kunigunda Lunaria nuo pat pirmojo festivalio stengėsi neapsiriboti vien muzika - privaloma festivalio dalimi tapo parodos, kino seansai, o ateityje šių tamsiosios subkultūros meno sričių turėtų tik daugėti. Jokių apribojimų - saviraiškos galimybių yra daugybė, ir kiekviena jų gali rasti savo vietą festivalyje.

Auditorija ir stilius. Kunigunda Lunaria tikslas - ne tik pristatyti originalius menus, bet ir paversti šį renginį įsimintinu įvykiu mieste. Kiekvienas Festivalį aplankantys žmonės sukuria ypatingą festivalio nuotaiką, alsuojančią juoda elegancija. Apsirengimas čia vaidina tikrai ne paskutinį vaidmenį - jau nuo pirmojo Festivalio galima pastebėti, kad mūsų publika puikiai moka pasirinkti originalią aprangą, o 2005 metais Kunigunda Lunaria pirmą kartą pristato ir originalių firminių drabužių kolekciją. Puoškitės, stebinkite, šokiruokite ir viliokite - tai didysis Festivalio žavesys.

Festivalio klubas. Festivalio klubas su ypatingu meniu, specialiai parinkta tamsia muzika, demonstruojamais estetiškais siaubo filmais nuo pat pradžios taip pat neatplėšiama Kunigundos dalis. Čia galima sutikti senus draugus ir naujus nepažįstamuosius, čia prasideda Festivalio dienos, čia jos ir baigiasi. Nors Festivalis tęsiasi tris dienas, bendraminčiams ir jos būna per trumpas laikas pabendrauti, tad Festivalio klubas pratęsia šį malonumą iki maksimumo.

Festivalio vietos. Kunigunda Lunaria organizatorių nuomone, Vilnius - puikiausia vieta rengti tokio pobūdžio festivalį. Išskirtinė sostinės architektūra, mistiška atmosfera nuteikia paslaptingai ir romantiškai. Festivaliui kiekvienais metais stengiamasi ieškoti vis naujų erdvių, kurios pakviestų klausytojus apsilankyti miesto širdyje - Senamiestyje, kur Kunigundos kerai turi ypatingą galią. Festivalis niekada nevyksta vienoje vietoje - jis išplinta visame mieste, renginiai pasklinda nuo Verkių rūmų iki Tauro kalno, nuo Gedimino prospekto iki siaurų žavių Senamiesčio gatvelių.

Festivalio CD. Nuo pat pirmojo Festivalio leidžiamas griežtai limituoto tiražo kompaktinis diskas "Kunigunda Lunar Songs", kuriame pristatomi festivalio renginiuose dalyvaujančių atlikėjų kūriniai. Jau tapo taisykle, kad išankstiniai bilietai su šiais kompaktiniais diskais neužsibūna prekyboje, ir bėgant metams šie leidiniai tampa kolekcine retenybe.

Festivalio dvasia. Kunigundos šventėje reikšmingiausia galbūt net ne muzika ar kiti menai, o pati Festivalio dvasia, apgaubianti visomis trimis šio veiksmo, kurio laukiame ištisus metus, dienomis ir naktimis. Šie kerai ypatingi, o atmosfera - jaudinanti ir ekstravagantiška. Tai Festivalis, kurio metu išsilaisvina jausmai, nuojautos ir žavesys. Jeigu tą pajutai kartą - liks atmintyje ir sieloje ilgam. Tai dvasios šventė, kaskart atsinaujinanti raganiškam pavasario karnavalui. Tai laikas, kuomet požeminis Vilnius nubunda. Tai - mūsų laikas.

KUNIGUNDA LUNARIA istorija
.

Pirmasis Kunigunda Lunar Fest, ypač antroji jo diena tapo bene svarbiausiu įvykiu Lietuvos gotikinėje subkultūroje - niekas prieš šį festivalį net negalėjo įsivaizduoti, kad Lietuvoje yra TIEK gotų. Dar labiau nustebino tai, kad gotai ne tik klausosi tokios muzikos, bet ir specialiai šiam festivaliui pasipuošė ypatingais rūbais - barokinės suknelės, grafų apsiaustai, lateksas - visa tai Vilniaus gatvėse atrodė itin egzotiškai, o "Vaidilos" salė atgijo tikru makabrišku tamsiu karnavalu. Daug kas negalėjo patikėti, kad tai vyksta čia, Vilniuje.

Muzikinė pirmojo festivalio pusė daugiausia rėmėsi lietuvių grupėmis, o pirmaisiais metais sukurta festivalio struktūra nepasikeitė per visus kitus metus. Pirmasis industrial vakaras vyko spaudžiant šaltukui atvirame ore, klausytojams pasirodė tokios Lietuvos scenos pažibos kaip GIRNŲ GIESMĖS, DONIS, TROLIS & The Giberlingers, ir keletas kitų, o ypatinga ekspresija sužavėjo latviai ROSEWATER, tapę kone viso festivalio vinimi. Antrąją dieną "Vaidilos" teatre netrūko emocijų ir spalvų, išvydome naujam kūrybos etapui prisikėlusius MANO JUODOJI SESUO, o vakarą vainikavo visą salę ant kojų sukėlę SIELA, priminę kam priklauso kultinės Lietuvos gotikinės grupės laurai. Trečiąją dieną buvo atiduota duoklė kiek sunkesnės muzikos gerbėjams, tuo įrodant, kad festivalis iš tiesų stengiasi aprėpti įvairiausius stilius.

Žinoma, festivalio metu buvo dar daug daug kitų dalykų - sausakimša "Skalvijos" salė, pasisėdėjimai "Žaltvykslės" klube ir, žinoma, tiek gotų dar nemačiusios Senamiesčio gatvės. Be to, šis festivalis daugeliui tapo tamsiosios subkultūros pažinimo pradžia, tai stipriai paveikė ir kitas alternatyviosios muzikos sritis Lietuvoje.

Antroji Kunigunda tapo išties tarptautiniu renginiu, o jo išaugimo mastai pralenkė visas prognozes. Kino filmai buvo rodomi prestižinėje "Lietuvoje", parodos - "Arkos" galerijoje, o renginių gausa ir įvairovė galėjo patenkinti net subtiliausio tamsios muzikos mėgėjo skonį. "Baltų dramblių" kiemelyje vyko žavus ir šiltas intro į festivalį, "Aktorių" namuose pačioje Vilniaus širdyje į salę vos sutilpo industrial mėgėjai, rūmuose ant Tauro kalno veikė net dvi scenos, kietos elektroninės muzikos atakos virė "Vault" klube, o paskutinę festivalio dieną ramios gilios muzikos popietė okupavo netradicinę tokiems renginiams vietą - Verkių rūmus magiškose sostinės ištakose.

Antrajame festivalyje išties buvo į ką pažiūrėti - ritualinis slovakų fetišizmas LAHKA MUZA pavidalu, viena iš didžiausių favoričių tapusi Karaliaučiaus doom komanda DIS PATER, aukščiausios klasės latvių elektronikos antpuolis CLAUSTRUM ir, žinoma, pagrindinė festivalio žvaigždė - elegantiškoji lenkų grupė FADING COLOURS. Viso Kunigundos scenose tais metais pasirodė net 21 grupė ir projektas! Nepamirštant jau apie solidžią didžėjų komandą su kone festivalio simboliu tapusiu DJ De'Ath iš Anglijos.

Jeigu pirmajame Kunigundos festivalyje akį stebino įmantrūs žiūrovų apdarai, antrajame tai jau ėmė atrodyti visiškai suprantamu dalyku - ekstravagancija tapo neatsiejama Kunigunda Lunaria dalimi, festivalis įgavo savo stilių.