l i e t u v i š k a i :

Išgirdus Jean’o Rollin’o pavardę suklusta tik užkietėję siaubo filmų mėgėjai. Visiems kitiems ši pavardė absoliučiai nieko nesako. O labai gaila, nes šis talentingas žmogus kūrė vienus keisčiausių septinto, aštunto dešimtmečių nekomercinius prancūzų siaubo filmus. Dėl pastovios finansavimo stokos, režisieriui teko padirbėti ir pornografinių filmų industrijai, kuri padarė milžinišką įtaką vėlesniai jo kūrybai. Dauguma šio autoriaus darbų alsuoja unikaliu seksualumo ir smurto deriniu. Praeitais metais mes jau rodėme vieną jo filmą “La Rose de Fer”, atėjo metas ir antrajam - “Fascination”.

Veiksmas nukelia mus į atokią, XX a. pradžios, Prancūzijos provinciją. Klajojančių plėšikų gauja, rengdama pasalas, puldinėja pavienius keliauninkus. Tuo pat metu, gretimai esančioje pilyje, aukštuomenei priklausančių moterų grupė, planuoja ypatingą naktinį susirinkimą. Norėdamos ilgiau išsaugoti savo jaunystę, jos reguliariai geria gyvulių kraują. Kas bendro tarp šių, iš pirmo žvilgsnio nesusijusių, dalykų. Ogi Markas, žavus plėšikų vadeiva, netikėtai sumanęs apmauti savo bendražygius. Apgaulei išaiškėjus jis priverstas gelbėtis bėgimu. Ieškodamas prieglobsčio nuo persekiotojų jis ir aptinka aukščiau paminėtą pilį, stūksančią ežero saloje. Viduje jis susiduria su dviem žaviom moteriškom būtybėm, Elizabete ir Eva, paima jas įkaitėmis ir užsirakina pilyje. Bent jau jam taip iš pradžių atrodo. Nors abi merginos vis mini artėjančią paslaptingą sueigą, Markas, besistengiantis atremti savo buvusių kompanjonų puolimą, nekreipia į tai jokio dėmesio. Vėliau, susipažinęs su merginomis artimiau, jis visiškai praranda budrumą. Visoms damoms susirinkus į puotą, jis smagiai leidžia laiką jų draugijoje. Filmas turi keletą įmantrių siužetinių posūkių, kurių dėl suprantamų priežasčių neminėsime. Prasitarsim tik tiek, kad filmo titrus išvys nevisi filmo herojai.

Kas visuomet žavi Rollin’o filmuose, tai unikalus autoriaus stilius ir išskirtinė atmosfera. Viskas tiesiog persmelkta melancholijos. Kaip niekad tikslus ir filmo pavadinimas - žavesys. Režiserius meistriškai derina seksualius pasakojimus apie vampyrus su niūriu, dekadentišku romantizmu, taip būdingu prancūzų filmams. Ir tai nenuostabu, jo filmuose nuolat vaidina gražiausios ano meto prancūzų porno filmų aktorės. Galima netgi teigti, kad jam pavyko sukurti savita stilių, kuris radikaliai skiriasi nuo to, apie kurį pagalvojame vos išgirdę banalų žodį vapyras. Pirmenybę režisierius teikia filmo atmosferai ir estetikai, o ne pačiam pasakojimui, kuris vietomis per dėm nuspėjamas. Rollin’as, tarsi dailininkas tapantis paveikslą, žaidžia fantastiško grožio moterų atvaizdais dėliodamas juos nuostabių Prancūzijos gamtovazdžių fone. Kostiumai, rekvizitas ir interjero detalės irgi atlikti labai skoningai, kas irgi yra labai svarbu, tokio pobūdžio filmams. Žiūrėdamas tiesiog pasineri į vaizduojamą laikmetį. Savaime suprantama filme netrūksta ir žavingų erotinių scenų. O kaip gi kitaip, juk čia erotinio kino meistro, Jean’o Rolin’o filmas.

e n g l i s h :

Jean Rollin is a name instantly recognizable to hardcore horror genre fans, but meaningless to nearly everyone else. That is too bad because this French director concocted some of the sleaziest, most unusual films ever made during the 1970s and 1980s, films usually imbued with hypersexuality and bloody violence.

" Fascination", set in rural France sometime in the early twentieth century, is a story about vampires ( but not the mythological kind, just ordinary people who like to drink blood). A gang of criminals roams the countryside, waylaying and robbing hapless travelers who happen to pass by. Simultaneously, at a nearby castle, a group of high society french women, who regularly drink ox blood in order to stay young, plan a very special nocturnal gathering. These two seemingly diverse events converge in the form of Mark, the leader of the band of robbers who suddenly decides to double cross his companions. In the ensuing chase, Mark barely escapes with his life by seeking refuge in the aforementioned castle. As his partners in crime lurk outside, Mark meets two young, beautiful women named Elisabeth and Eva in the castle. At first, he holds them hostage, but he slowly lets his guard down as he gets to know these two on a personal level. Elisabeth and Eva keep mentioning a mysterious gathering of women about to take place in the castle this very evening, but Mark is too busy fending off his enemies outside to take much note of this talk. When the other women do show up, the criminal takes great joy in playing games with these enigmatic ladies. The conclusion of the film has several interesting twists and turns, but it is sufficient to say that several members of the cast meet their doom by the time the credits roll.

What I liked most about "Fascination" is the style. Director succeeded in blending the sexual predator images, with the doomed romanticism of French cinema. The chilling a tmosphere and aesthetics are more important than a plot here, and the performances of the actors involved are variable. Rollin doesn't seem to be too concerned with creating believable characters, he uses his beautiful actresses as striking images moving across a background. His creations are often closer to paintings than movies. The set pieces look great, the costumes look nice as well, and a mood of brooding despondency hangs like a pall over the whole film. The cast of " Fascination" gives off a distinct sensation of melancholy and exude decadence. Film overflows with gratuitous nudity and soft-core sex.

This is the kind of horror film that incites more unsettling echoes later on as opposed to shocks upon initial viewing. In the end it is well worth watching, especialy if you like slightly odd bloody dramas.