l i e t u v i š k a i :

Dar vienas čekoslovakų kino šedevras šių metų Kunigundos programoje. Šį kartą tai Slovakijoje gimusio režisieriaus, Juraj Herz’o darbas. Nors jo karjera prasidėjo šlovingais šešiasdešimtaisiais, jo kūryba gan tolima nuo “Naujosios bangos” atstovų propaguotų idėjų. Pats menininkas nenorėjo įsprausti savo kūrybos į rėmus ir kūrė įvairaus žanro filmus. Nepaisant stilistinės darbų įvairovės, siaubo elementai ir kandus groteskas dažni jo filmų palydovai.

Filmą “ Spalovač mrtvol” galima pristatyti įvairiai. Tai ir siurealistinis siaubo filmas, ir drąsi ekspresionistinė fantazija, ir ekstremaliai ciniška, tamsi komedija. Filmas toks keistas ir neįprastas, kad jau vien dėl šios priežasties verta paaukoti šiek tiek laiko ir praplėsti savo akiratį. Nors tai meninis filmas, jame netrūksta ir makabriškų intarpų, būdingų čekų animatorių-lėlininkų darbams. Autorius universitete kruopščiai studijavo lėlių valdymo subtilybes, tad visai tikėtiną, kad šią techniką juostoje jis pritaikė neatsitiktinai.

Tai nuostabios Ladislav’o Fuks’o novelės “Kremuotojas” ekranizacija. Veiksmas vyksta Prahoje, antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Pasiturintis krematoriaus savininkas Karlas Kopfrkinglas ( na ir pavardė !) taip susirūpinęs savo verslo plėtra, jog filmo pabaigoje galutinai paranda sveiką nuovoką ir sutinka bendradarbiauti su Čekoslovakiją okupavusiais naciais. Karlas gyvena mirštančiųjų labui. Apsėstas keistų Tibeto budizmo idėjų ( visur nešiojasi knygą apie Dalai Lamos rūmus ir budistų papročius) jis trokšta kremuoti kuo daugiau žmonių palaikų, taip apvalydamas jų sielas naujajam amžinam gyvenimui. Nenuostabu, kad nacizmo idėjoms simpatizuojantys draugeliai, be didelio vargo pastūmėja, keista filosofija gyvenime besivadovaujantį Karlą prarajos link…

Filmas priverčia žiūrovą pažvelgti į pasaulį keistu ir labai netikėtu kampu. Jau įvadiniuose filmo titruose, režisierius taip meistriškai “sukarpo” žmogaus kūno dalių nuotraukas, o vėliau iš jų sukurpia tokius koliažus, kad jam galėtų pavydėti daugelis siurealizmo korifėjų. Ką ten titrai, dar ir prieš juos, režisierius stebina žiūrovus zoologijos sodo scenomis, kuriose, skambant kerinčiam moteriškam dainavimui, žvėrys iškadruojami tokiais įspūdingais fragmentais, kad iškarto tampa aišku, mūsų laukia nepaprastas ir stebuklingas filmas. Garso takelis ( kompozitorius Zdenek Liska ), nuo pat pirmųjų akimirkų sufleruoja, kad moters balsas filme simbolizuoja mirtį. Akimirksniu supranti - muzika ir mirtis šiame filme tikrai keistai susipynę ir tai nėra atsitiktinumas. Galų gale muzika, tai vienintelis dvasingumo rodiklis Karlo darbo vietoje, t.y. krematoriume.

e n g l i s h :

The Slovak-born director Juraj Herz has a career in film and television that spans more than 35 years, working mainly in Prague but also in Slovakia, Germany and France. Although he first came to prominence in the 1960s, his work stands apart from that of other Czech and Slovak New Wave directors, and Herz has been far more willing to work in set genres. Despite the stylistic range of films he has worked on, horror motifs and use of the grotesque have been a recurrent feature of his work.

“ Spalovač mrtvol” can be described in many ways - as surrealist-inspired horror, as expressionist fantasy, as a dark and disturbing tale of terror or even as extremely dark comedy. The movie can be enjoyed simply as something truly strange and different. Although it’s live action, the film has much of the oddness and gothic trappings of Czech animation ( J. Herz actually studied puppetry rather than film, and is a close friend of the Czech surrealist filmmaker J. Svankmajer) .

Based on the novel of the same title by Ladislav Fuks, “Spalovač mrtvol” is set in Prague before and during the German occupation, it concerns a smugly bourgeois crematorium operator Karl Kopfrkingl who loses his sanity and drifts into collaboration with the Nazis. In a sense, Karl lives for dying, or at least lives to compassionately cremate as many people as he can, releasing and purifying their souls for another life. He seems to have a bit of an obsession with Tibetan Buddhism, carrying with him a tome on the Dalai Lama's palace and Buddhist customs. It doesn't take much flattery and cajoling by Nazi sympathizers to put Karl totally over the edge of sanity…

This is a film full of strange angles and odd ways of looking at the world. Even the credit sequence breaks down bodies into unrecognizable fragments, which are then concentrated and subjected to surrealist collage reconstitution. A pre-credit sequence features a camp of another kind, this time involving animals, the close-ups of which are eerily cut to the female vocal on excellent Liska soundtrack. If Liska's music hinges on the idea of the voice of a woman symbolizing death, then music and death are inextricably linked in “ Spalovač mrtvol”. After all, music is the only hint of spirituality during the "final journey" in Kopfrkingl's crematorium.