l i e t u v i š k a i :

Pradžiai šiek tiek istorijos. Čekų kino pramonė gali pasigirti tikrai šlovinga praeitimi, kuri siekia net 1890-uosius metus, kuomet pirmieji, tuometinės Bohemijos, filmai pasiekė pirmųjų kinoteatrų ekranus. Bene reikšmingiausias čekų kinui tapo šeštasis XX a. dešimtmečio vidurys, kuomet tokie režisieriai kaip Milos’as Forman’as, Elmar’as Klos’as, Jirži Menzel’is susilaukę tarptautinio pripažinimo, savo darbais trumpam pralaužė okupacinės sovietų cenzūros gniaužtus. Šis pasiekimas į kino rinka atvedė naujus, talentingus režisierius, kūrių dėka šis trumpas, tačiau be galo ryškus, laikmetis šiandien pasaulyje tituluojamas “Naujaja banga”. Ryškus šio fenomeno pavyzdys kaip tik ir yra, vienas iškiliausių “Naujosios bangos” atstovų, Jaromir’o Jires’o filmas “ Valerie a Tyden Divu”, sukurtas to paties pavadinimo Vitezslav’o Nezval’o novelės motyvais. Pats Nezval’as garsus poetas, rašytojas ir scenaristas išgarsėjo įkūręs žymiąją “Čekų siurealistų grupę”, kurios nariais tapo daugelis tuometinių Čekoslovakijos režisierių, tarp kurių ir toks animacinio kino grandas kaip Jan’as Švenkmajer’is.

Filmo pradžioje, tarsi per rūką, stebime paauglę baltais neriniuotais apdarais, plaukiojančią tarp vandens lelijų, nerūpestingai valgančią vaisius ir besimėgaujančią lauko gėlių aromatu. Lengva ir neįpareigojanti fleitų ir arfų muzika, intriguojantis filmo pavadinimas ir keistai pablukusios filmo spalvos bei dekoracijos, iš pradžių nuteikia lengvo 70-ųjų erotinio filmo peržiūrai. Tačiau mūsų laukia daug sudėtingesnis ir rimtesnis kūrinys.

Iš esmės tai labai keista pasaka apie bręstančią mergaitę. palaipsniui virstančia moterimi. Sakyčiau labai originali „kritinių dienų“ interpretacija, kurią privalu parodyti kiekvienai paauglei. Pačioje filmo pradžioje, Valeri per neapdairuma praranda mirusios mamos dovanotus auskarus, turinčius tam tikrų stebuklingų galių. Vėliau, jai einant per pievą, ant gėlės netikėtai nulaša kraujo lašelis, ko pasekoje mergaitė pareiškia savo senelei, kad ji jau nebe vaikas. Subtilus, vietomis ciniškas filmo simbolizmas, tarsi šydas gaubia jaudinantį, keistų vizijų kupiną ir paslaptingą pasakojimą.

Pasirodo miestelis, kuriame gyvena Valeri, knibždėte knibžda piktųjų dvasių. Klastingo kunigo Kiaunės įtakoje atsidūrusi mergaitė, akimirksniu pasineria į keistą siaubo ir ištvirkimų kupiną pasaulį. Šventeiva savo išvaizda kažkuo primena tolimą Nosferatų giminaitį - liguistai išbalęs, kreivadantis, nuolat susisupęs į juodą apsiaustą, minta paukščių krauju. Pats tas įvaizdis kunigui. Nors Kiaunė, kuris galbūt ir yra Valeri tėvas, didžiąją filmo dalį slapstosi savo apartamentuose tačiau nepraleidžia progos ištvirkėliškai pagrabalioti mergaitės. Norėdamas įvilioti ją į paspęstus spąstus, galingas, išvaizdą nuolat keičiantis vampyras, savo pusėn pavilioja net ir mergaitės senelę. Vienintelis Valeri sąjungininkas kovoje prieš atkutusias blogio jėgas, yra ją įsimylėjęs miestelio keistuolis, vardu Orlikas, kuris meistriškai suregzto pasakojimo dėka pretenduoja ir į jos brolio titulą. Dėl šių keistai persipynusių šeimyninių ryšių ore nuolat tvyro nemaloni nepageidautinų santykių nuojauta, kuri kiek apkartina nuo pradžių itin kruopščiai kurtą, erotika pasaldintą, filmo siužetą. Vos tik iškylą pavojus peržengti draudžiamą ribą, viską į savo vietas akimirksniu sustato pati Valeri, savo žvilgsniu nuolat spinduliuojanti begalinį tyrumą. Susidūrusi su prievarta ir mirtimi ji tiesiog šypsosi, tuo lyg dar labiau pabrėždama savo nekaltybę. Sunku net įsivaizduoti, kaip šis filmas prasprūdo pro griežtą anų laikų cenzūrą. Juk Valeri vaidinančiai Jaroslava’i Shalerova’i tuomet tebuvo 13 metų !!!

e n g l i s h :

In a haze of overexposure and soft-focus, a young girl in a white, lacy dress swims among water-lilies, nibbles fruit, and smells the summer flowers in a field swarming with bees and birds. The film’s alluring title, the delicate flutes and harps ringing on the soundtrack, and stale quality of the color film stock set the stage for some vintage European art house pornography. What we get, however, is something slightly more complicated.

“ Valerie a Tyden Divu”is principally a parable of menstruation, a bizarre gothic fable of a young woman’s maturation into womanhood. In the opening scenes, the beatific Valerie loses her pendulous earrings, blood drips upon a flower, and soon, Valerie declares to her grandmother that she is “not a child anymore”. The film’s symbolism is alternately subtle and overt, and provides a gauzy tapestry of intoxicating and unsettling images that drives a rather cryptic narrative.

That's not all though folks. Turns out that Valerie's village is swarming with the undead and she's promptly introduced to a bizarre world of horror and sexual atrocities by a creepy priest Weasel that would make any religious person switch to atheism in a heartbeat. Weasel seems to be a distant cousin of Murnau’s Nosferatu - white-faced, black-cloaked, and more hideous than Max Schreck and Klaus Kinski combined. The Weasel, who may or may not be Valerie’s father, lurks throughout the film, lecherously grinning and groping at the young girl. A powerful, shape-shifting vampire with an appetite for chicken blood, enlists Valerie’s creepy, youth stealing grandmother into his plan to ensnare and manhandle the young girl. Valerie’s only companion against these perverse, supernatural forces is Orlik, a charming young admirer who may or may not be her brother. Needless to say, this very puzzling set of familial relations, combined with the persistent threat of incest, confounds the erotic potentials of the film. But similarly, the film’s most sinister aspects are quickly defused by the tireless Valerie, whose implacable innocence keeps her smiling even in the face of rape or execution.