


l i e t u v i š k a i :
Pradžiai šiek tiek istorijos. Čekų kino pramonė gali pasigirti tikrai šlovinga praeitimi, kuri siekia net 1890-uosius metus, kuomet pirmieji, tuometinės Bohemijos, filmai pasiekė pirmųjų kinoteatrų ekranus. Bene reikšmingiausias čekų kinui tapo šeštasis XX a. dešimtmečio vidurys, kuomet tokie režisieriai kaip Milosas Formanas, Elmaras Klosas, Jirži Menzelis susilaukę tarptautinio pripažinimo, savo darbais trumpam pralaužė okupacinės sovietų cenzūros gniaužtus. Šis pasiekimas į kino rinka atvedė naujus, talentingus režisierius, kūrių dėka šis trumpas, tačiau be galo ryškus, laikmetis šiandien pasaulyje tituluojamas Naujaja banga. Ryškus šio fenomeno pavyzdys kaip tik ir yra, vienas iškiliausių Naujosios bangos atstovų, Jaromiro Jireso filmas Valerie a Tyden Divu, sukurtas to paties pavadinimo Vitezslavo Nezvalo novelės motyvais. Pats Nezvalas garsus poetas, rašytojas ir scenaristas išgarsėjo įkūręs žymiąją Čekų siurealistų grupę, kurios nariais tapo daugelis tuometinių Čekoslovakijos režisierių, tarp kurių ir toks animacinio kino grandas kaip Janas Švenkmajeris.
Filmo pradžioje, tarsi per rūką, stebime paauglę baltais neriniuotais apdarais, plaukiojančią tarp vandens lelijų, nerūpestingai valgančią vaisius ir besimėgaujančią lauko gėlių aromatu. Lengva ir neįpareigojanti fleitų ir arfų muzika, intriguojantis filmo pavadinimas ir keistai pablukusios filmo spalvos bei dekoracijos, iš pradžių nuteikia lengvo 70-ųjų erotinio filmo peržiūrai. Tačiau mūsų laukia daug sudėtingesnis ir rimtesnis kūrinys.
Iš esmės tai labai keista pasaka apie bręstančią mergaitę. palaipsniui virstančia moterimi. Sakyčiau labai originali kritinių dienų interpretacija, kurią privalu parodyti kiekvienai paauglei. Pačioje filmo pradžioje, Valeri per neapdairuma praranda mirusios mamos dovanotus auskarus, turinčius tam tikrų stebuklingų galių. Vėliau, jai einant per pievą, ant gėlės netikėtai nulaša kraujo lašelis, ko pasekoje mergaitė pareiškia savo senelei, kad ji jau nebe vaikas. Subtilus, vietomis ciniškas filmo simbolizmas, tarsi šydas gaubia jaudinantį, keistų vizijų kupiną ir paslaptingą pasakojimą.
Pasirodo miestelis, kuriame gyvena Valeri, knibždėte knibžda piktųjų dvasių. Klastingo kunigo Kiaunės įtakoje atsidūrusi mergaitė, akimirksniu pasineria į keistą siaubo ir ištvirkimų kupiną pasaulį. Šventeiva savo išvaizda kažkuo primena tolimą Nosferatų giminaitį - liguistai išbalęs, kreivadantis, nuolat susisupęs į juodą apsiaustą, minta paukščių krauju. Pats tas įvaizdis kunigui. Nors Kiaunė, kuris galbūt ir yra Valeri tėvas, didžiąją filmo dalį slapstosi savo apartamentuose tačiau nepraleidžia progos ištvirkėliškai pagrabalioti mergaitės. Norėdamas įvilioti ją į paspęstus spąstus, galingas, išvaizdą nuolat keičiantis vampyras, savo pusėn pavilioja net ir mergaitės senelę. Vienintelis Valeri sąjungininkas kovoje prieš atkutusias blogio jėgas, yra ją įsimylėjęs miestelio keistuolis, vardu Orlikas, kuris meistriškai suregzto pasakojimo dėka pretenduoja ir į jos brolio titulą. Dėl šių keistai persipynusių šeimyninių ryšių ore nuolat tvyro nemaloni nepageidautinų santykių nuojauta, kuri kiek apkartina nuo pradžių itin kruopščiai kurtą, erotika pasaldintą, filmo siužetą. Vos tik iškylą pavojus peržengti draudžiamą ribą, viską į savo vietas akimirksniu sustato pati Valeri, savo žvilgsniu nuolat spinduliuojanti begalinį tyrumą. Susidūrusi su prievarta ir mirtimi ji tiesiog šypsosi, tuo lyg dar labiau pabrėždama savo nekaltybę. Sunku net įsivaizduoti, kaip šis filmas prasprūdo pro griežtą anų laikų cenzūrą. Juk Valeri vaidinančiai Jaroslavai Shalerovai tuomet tebuvo 13 metų !!!
Daug dalykų daro šį filmą išskirtiniu. Tai stulbinančiai drąsi pasakos tema, sumaniai ir painiai perteiktas filmo siužetas, meistriškai parinktos nuostabios filmavimo vietos, prabangūs kostiumai ir dekoracijos, Atskiro pagyrimo nusipelno operatorius, kurio kamera tiesiog nardo po kadrą, tai auktyn, tai žemyn vis pasirinkdama keisčiausią filmavimui kampą. Galima drąsiai teigti, kad ši juosta nustebins ir visko mačiusį žiūrovą.

e n g l i s h :
In a haze of overexposure and soft-focus, a young girl in a white, lacy dress swims among water-lilies, nibbles fruit, and smells the summer flowers in a field swarming with bees and birds. The films alluring title, the delicate flutes and harps ringing on the soundtrack, and stale quality of the color film stock set the stage for some vintage European art house pornography. What we get, however, is something slightly more complicated.
Valerie a Tyden Divuis principally a parable of menstruation, a bizarre gothic fable of a young womans maturation into womanhood. In the opening scenes, the beatific Valerie loses her pendulous earrings, blood drips upon a flower, and soon, Valerie declares to her grandmother that she is not a child anymore. The films symbolism is alternately subtle and overt, and provides a gauzy tapestry of intoxicating and unsettling images that drives a rather cryptic narrative.
That's not all though folks. Turns out that Valerie's village is swarming with the undead and she's promptly introduced to a bizarre world of horror and sexual atrocities by a creepy priest Weasel that would make any religious person switch to atheism in a heartbeat. Weasel seems to be a distant cousin of Murnaus Nosferatu - white-faced, black-cloaked, and more hideous than Max Schreck and Klaus Kinski combined. The Weasel, who may or may not be Valeries father, lurks throughout the film, lecherously grinning and groping at the young girl. A powerful, shape-shifting vampire with an appetite for chicken blood, enlists Valeries creepy, youth stealing grandmother into his plan to ensnare and manhandle the young girl. Valeries only companion against these perverse, supernatural forces is Orlik, a charming young admirer who may or may not be her brother. Needless to say, this very puzzling set of familial relations, combined with the persistent threat of incest, confounds the erotic potentials of the film. But similarly, the films most sinister aspects are quickly defused by the tireless Valerie, whose implacable innocence keeps her smiling even in the face of rape or execution.
The film was directed by Jaromil Jires, a key member of the Czech New Wave, and was adapted from a novel of the same name by Vitezslav Nezval, poet, novelist, screenwriter, and principal founder of the Czech Surrealist Group ( of which Jan Svankmajer was later a member). The movie is great because of many reasons. The camera angles that hover overhead, or come from the ground looking up. The surreal effects that make each scene magical and wonderful. The awesome photography with elements mixed with candles, water, fog, smoke, cobwebs... All this turns each second of the film into a living masterpiece. If you enjoy films by Bergman, Fellini, Bunuel or Jodorowsky you'll definitely enjoy Valerie a Tyden Divu.

|