MIMETIC: “Mano muzika – filmas ausims”

Pagrindine penktadieninės Kunigunda Lunaria programos žvaigžde taps elektroninės muzikos korifėjus Jerome Soudan, į Vilnių atvykstantis su savo pagrindiniu projektu Mimetic. Artėjant šiam pasirodymui, Kunigundos žiniaklaidos skautas DJ Neofolk uždavė Jerome keletą klausimų. Atsakydamas juos, Kompozitorius juos atsakė vėluodamas, mat ką tik turavo po Rusijos miestus. Interviu metu industrial muzikos legenda atskleidė, ką jis nori išreikšti savo muzika, kodėl Prancūzijoje gimęs muzikantas apsistojo Šveicarijoje, kuo jį sužavėjo publika Lietuvoje ir ko gi galime tikėtis per penktadieninį pasirodymą.

- Tu dalyvavai daugybėje įvairiausių projektų. Ar jauti tarp jų ryškius muzikinius, o galbūt ir ideologinius skirtumus? Ir kuris iš tų daugybės projektų tau dabar yra svarbiausias?

- Svarbiausias man išlieka Mimetic – tai projektas, kuris keičiasi sulig kiekvienu albumu, jo koncepcija, taip pat priklausomai nuo to, kokiame mieste gyvenu ar su kokiais žmonėmis dirbu. Kiti projektai – labai skirtingi. Pavyzdžiui, Wai Pi Wai, kurį mes įkūrėme su Herman Klapholz iš Ah Cama-sotz, yra daugiau orientuotas į šokius ir pakankamai šviesus – tai projektas, kurį mes sukūrėme daugiau pramogai. Von Magnet – rimtesnis projektas, tačiau jis irgi skiriasi nuo Mimetic, nes jame mes naudojame daug akustinių instrumentų. Art Zoyd – daugiau "akademinis" projektas, jame surinkti kompozitoriai, kuriantys kreivą šiuolaikinę muziką...

- Tu įgijai klasikinės muzikos išsilavinimą. Ar, tavo nuomone, tai smarkiai įtakoja kuriamą muziką?

- Be abejo, klasikinis išsilavinimas padarė didžiulę įtaką. Tačiau, kaip jau parodo mano projekto pavadinimas Mimetic, kurdamas aš naudoju visus savo potyrius. Ta prasme, kai keliauju, susitinku įvairius naujus žmones, visa tai tampa mano gyvenimo dalimi ir visa tai aš panaudoju savo muzikoje. Tačiau klasikinis išsilavinimas šiaip ar taip lieka labai svarbus. Tai padėjo vystyti klausą ir būdą išgirsti muziką bei garsus.

- Šįkart į Vilnių atvyksti su specialia programa, kurioje muzika apjungta su vizualiniais elementais. Ar galvoji, kad vizualinė programos pusė tokia pat svarbi kaip muzikinė? Tu taip pat gavai apdovanojimus už savo albumų apipavidalinimą – ar manai, kad ypatingas muzikos leidinių apipavidalinimas gali būti išeitis dabar, kai vis daugiau žmonių muziką siunčiasi internetu, o ne perka diskus?

- Nuo pat Mimetic pradžios aš stengiuosi kurti vizualią muziką – tarsi filmą ausims. Aš manau, kad vizualinė pusė yra tokia pati svarbi kaip ir muzika – tačiau ypatinga yra ne tai, kaip viskas sukurta, o tai, ką visa tai atskleidžia, kokius jausmus sukelia. Kartais garsai gali sukrėsti jus, nors net ir nesusprantate kodėl, lygiai tas pats ir su video projekcijomis. Mes gyvename semplavimo laikais, kurie prasidėjo nuo fotografijos išradimo. Galima įrašyti, užfiksuoti kažkokį dalyką, o vėliau perkelti jį į kitą situaciją ar atmosferą. Tai gali būti pritaikoma muzikai, vizualiniams menams arba jausmams. Specialios pakuotės jau tapo įprastomis industrial scenoje. Manau, kad ateityje pamatysime, kas buvo teisūs – žmonės, turintys kolekcijas įrašų su specialiais įpakavimais ar žmonės, kurie neturi nieko, tik savo Ipodus.

- Tu taip pat kuri šokių performansams. Ar tai labai skiriasi nuo ritminio industrial kūrybos?

- Iš tiesų kompozicijos atžvilgiu visa tai nelabai skiriasi. Jiegu gerai įsiklausytumėte į muziką, skambančią filmų metu arba net reklamose, pamatytumėte, kad dažnai ji būna labai eksperimentinė ir netgi sunkiai suvokiama žmonėms, kurie paprastai klausosi r’n’b ar panašios muzikos. Choreografai pakvietė mane dirbti kartu, tai reiškia, kad jiems buvo įdomus mano pasaulis, taigi jie nusprendė įsileisti mane į savo pasaulį. Aš industrial muziką matau kaip mūsų laikų atspindį. Šuolaikinių šokių pasirodymai pritraukia mažiau žmonių nei industrial! Ir tai vyksta netgi nepaisant to, kad valdžia kur kas labiau vertina būtent šį meną...

- Industrial, eksperimentinės elektronikos scenoje pakankamai svarbi yra ideologija. Ar tu kuri kažkokį pranešimą, kurį nori oagarsinti klausytojams? O galbūt kiekvieno projekto atveju šis pranešimas yra skirtingas?

- Ideologija yra visai kitas dalykas nei politika. Daug industrial grupių užsiima politika – tai nelabai kuo skiriasi nuo to, ką daro tas pats George Bush. Ir tai tik įrodo jų idėjų trūkumą. Menininkas egzistuoja tik tuomet, kai jis parodo kitokį gyvenimo suvokimą. Kai tampa įmanoma jo ideologiją kategorizuoti ar priskirti kažkokiam judėjimui, jis tampa nebe menininku. Kiekvienoje muzikoje yra pranešimas ir nėra jokio reikalo tai išrekšti žodžiais. Ideologiją norintys perduoti žmonės paprastai naudoja tekstus arba vaizdinius. Mes esame muzikantai, kūrėjai, ir mūsų išraiškos priemonė yra muzika. Muzika egzistavo prieš žmogaus atsiradimą, natūralūs garsai – prigimtiniai Žemėje. Muzika yra matematika, o harmonijos kiekviename garse yra tos pačios. Tai yra universali kalba, kurios niekas negali įveikti. Mano pranešimas yra toks: kai tu keliauji po pasaulį, tai yra tas pats, tarsi keliautum viduje. Tai, ko bijai, yra giliai tavyje.

- Daugeliui tavo kūryba besidominčių žmonių yra įdomu, kokiais prietaisais tu kuri muziką. Ar tau labiau patinka kurti analoginiais prietaisais, ar naudoji įvairius gyvus instrumentus?

- Tiesą sakant, man tinka pačios įvairiausios priemonės. Kartais aš naudoju gyvus gamtos garsus, miesto triukšmą. Analoginė technika yra gerai, tačiau aš nedalyvauju toje amžinoje kovoje tarp analogo ir skaitmens. Daugelis žmonių dabar klausosi muzikos per savo kompiuterius arba per mp3 grotuvus, taigi, aš nemanau, kad jie pajustų skirtumą tarp analogo ar skaitmenos. Kur kas svarbiau, ką jie pajaus klausydamiesi kiekvieno garso... O dėl instrumentų - kai kurių gabalų kūrybai aš galiu panaudoti daugybę instrumentų, o paskui kitiems kūriniams vos kokį vieną įrašą, darytą miške. Kiekvienu atveju tai skiriasi.

- Tu kuri daugybėje valstybių. Pastaruoju metu apsistojai Šveicarijoje – ar tave tenkina industrial muzikos situacija šioje šalyje? Beje, praėjusiais metais Kunigunda Lunaria dalyvavo Roger Rotor iš Šveicarijos – ar tu jį pažįsti ir galbūt netgi darėte kokį bendrą projektą?

- Šveicarijoje didžiulis susidomėjimas visais elektroninės muzikos stiliais. Šveicarai atviri viskam. Ženevoje kiekvienais metais vyksta festivalis "Electron", į kurį paklausyti eksperimentinės muzikos dažnai susirenka apie 10 000 žmonių (pavyzdžiui, šiais metais čia grojo Autechre ir Pan Sonic). Šveicarija iš tiesų ypatinga šalis – pavyzdžiui, čia yra keturios oficialios kalbos... Ir net itališkoje šalies dalyje, kuri yra pati mažiausia, yra industrial grupių – pavyzdžiui, Stendeck. Šveicarijoje aš praleidžiu daugiausia laisvo nuo koncertų laiko. Man patinka šios šalies miestai. Pavyzdžiui, Ženeva yra labai įdomi, nes pusė čia gyvenančių žmonių – ne šveicarai. Dėl to čia aktyvesnis kultūrinis gyvenimas ir daugiau galimybių socialinei demokratijai.
Roger gyvena Ciuriche, tačiau aš jį gerai pažįstu. Jis sukūrė vieną remiksą Mimetic Data "Sensitive" albume.

- Tau teko groti daugybėje valstybių. Galbūt po tiek koncertavimo metų galėtum įvertinti, kur šios muzikos gerbėjai yra aktyviausi? Ir galbūt galėtum prisiminti kokį keisčiausią nutikimą, nutikusį koncetruojant?

- Industrial scena visur yra pakankamai maža. Maža, tačiau jos atstovai iš tiesų giliai tuo domisi. Ir kai visi įvairių šalių scenų atstovai susirenka kartu, tai tampa didžiule auditorija. Todėl tokie festivaliai kaip "Maschinenfest" yra labai įdomūs. Iš tiesų, man įdomu, ar šio festivalio oficiali kalba iki šiol dar yra vokiečių! Tačiau vėlgi – oficiali kalba yra ta ypatinga muzika, dėl kurios žmonės susirenka iš viso pasaulio. O dėl keisčiausių dalykų... Na, jų išies nutinka... Pavyzdžiui, grojant Bratislavoje LTNO bosistas scenoje sušoko striptizą… Buvau tikrai nustebintas.

- Lietuvoje tu grojai du kartus. Kokie tavo atsiminimai iš šių pasirodymų?

- Pirmasis pasirodymas buvo kartu su Legendary Pink Dots, ir mane iš tiesų pribloškė publika. Kiek pamenu, salė buvo pilnutėlė, ir žmonės buvo išties laimingi. Vilniuje žmonės iš tiesų atrodė susidomėję muzika – tuo tarpu prancūzai ar žmonės daugelyje kitų šalių jau seniai prarado tokį susidomėjimą. Tas turas man buvo šokiruojantis, todėl 2001 metais "Ant Zen" leidykloje DVD formatu išleidau dokumentinį filmą apie jį.

- Na, ir pabaigai – paskutiniai žodžiai prieš pasirodymą Vilniuje. Ką mes išgirsime (ir pamatysime) scenoje šį penktadienį?

- Jūs išgirsite kūrinius iš įvairių Mimetic kūrybos laikotarpių, o taip pat video, kuriuos sukūriau per visus šiuos metus. Kai kuriuos vaizdus specialiai atrinko VJ Pink Crash, kuri dalyvaus mano pasirodyme. Galite tikėtis ypatingų garsų, tačiau taip pat žinokite, kad galėsite ir pašokti.