Automobiliai

Ar paklausi C kategorijos vairuotojo profesija?

Lietuvos kelių transporto sektorius sukuria apie 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Įmonės atnaujina transporto priemonių parkus, diegia informacines technologijas, bet jų plėtra stabdo komercinio transporto vairuotojų trūkumas.

Vairuotojo darbas C kategorija, būtent šios profesijos atstovus rengia tiek vairuotojų rengimo centrai, tiek ir profesinės mokyklos. Vis dėl to jos nepajėgia parengti tiek specialistų, kiek jų reikia Lietuvos įmonėms, todėl mokymo įstaigų suteikiama teorinių ir praktinių žinių kokybė ne visada tinkamai įvertinama. Nors ji, pasak vežėjų atstovų, yra labai svarbi.

Pastaruoju metu daugelis komercinio transporto priemonių gamintojų pristato savaeiges transporto priemones, daug kalbama apie tai, kad vairuotojų profesija pamažu nunyks. Vis dėlto tiek įmonių vadovai, tiek vairuotojų rengimo specialistai įsitikinę, kad C kategorijos vairuotojai bus reikalingi dar ilgai, komercinio transporto vairuotojų paklausa tik didės. Taip pat griežtės reikalavimai ir jų išsilavinimui.

Tai, kiek šiuo metu parengiama komercinio transporto vairuotojų, tėra tik lašas jūroje. Vilkikų, autobusų vairuotojų trūkumas jau tampa nuvalkiota tema. Transporto sektorius auga, atsiranda naujų rinkų. Kiek įmonės turės resursų, tiek galės plėstis. Dabar įmonės plėstis gali tik atsiveždamos vairuotojus iš vadinamųjų trečiųjų šalių.

Problema ir ta, kad vairuotojų rengimo centrai suteikia tik pradinį mokymą, elementarių žinių, o praktinių įgūdžių įgyjama tik pradėjus dirbti. Iš pradžių vairuotojams tenka važinėti kartu su patyrusiu kolega, kad įgautų reikiamos praktikos. Nėra aišku, kurios mokymo įstaigos – profesinės ar vairuotojų rengimo mokyklos – parengia geresnius komercinio transporto vairuotojus. Jei būtų iš ko rinktis, įmonės daugiau dėmesio skirtų vairuotojų parengimo kokybei. Šiuo metu tereikia, kad vairuotojas turėtų tinkamą kvalifikaciją. Manoma, kad tarptautiniais maršrutais krovinius ar keleivius vežančiam vairuotojui žinių niekada nebus per daug.

Profesinis mokymas komercinio transporto vairuotojams yra labai reikalingas. Vairavimo mokyklose mokymai trunka per trumpai, kad tarptautinių vežimų vairuotojai ekspeditoriai būtų gerai parengti darbui.

Anykščių technologijos mokykla priima tiek baigusius pagrindinę, tiek ir vidurinę mokyklas. Po dešimtos klasės mokomasi trejus metus, kartu įgyjamas ir vidurinis išsilavinimas. Baigusieji vidurinę mokyklą profesijos mokosi dvejus metus. Abiejose programose pirmieji metai skiriami teoriniam mokymui, vėliau daugiau dėmesio skiriama praktiniams dalykams. Glaudžiai bendradarbiaujama su potencialiai darbdaviais, būsimieji vairuotojai atlieka praktiką krovininio transporto įmonėse, mokyklos dirbtuvėse ir laboratorijose, taip pat muitinėse. Mokymo programose numatyta, kad teoriniam mokymui skiriama 30 proc., o praktiniam – 70 proc. mokymosi laiko.

Manoma, kad mokymo programos turi nuolat keistis, nes sparčiai keičiasi technika, automobiliuose atsiranda vis daugiau elektroninių sistemų. Sovietmečiu itin daug dėmesio buvo skiriama būsimųjų specialistų gebėjimui patiems susiremontuoti transporto priemonę. Dabar tai jau nebėra aktualu, remonto darbas atliekami servisuose. Dar prieš gerą dešimtmetį vairuotojas privalėjo turėti daug įvairių šalių žemėlapių, o dabar tereikia prisijungti prie globalinės padėties nustatymo sistemos, ir krovinys bus nugabentas į reikiamą vietą. Ateityje elektroniniu būdu bus tvarkomi ir įvairūs dokumentai, todėl vairuotojams reikės vis daugiau informacinių technologijų išmanymo.