Gyvūnai

Augintinio nerimas – kas tai ir kaip susitvarkyti su šia problema?

Karantino metu dažnas žmogus jautėsi vienišas ir pasimetęs. Izoliacija ir socialinių santykių nutrūkimas paskatino išmokti būti su savimi bei ieškoti būdų, kaip bendrauti per atstumą. Pastebėta tendencija – naujų augintinių priėmimas į savo namus, įsisiautėjus koronaviruso pandemijai. Kaip sugrįžus į įprastą gyvenimo ritmą jaučiasi mūsų augintiniai ir ką daryti pastebėjus nerimavimo simptomus?

Kaip nerimo jausmas išsivysto pas augintinius?

Pirmiausia, labai svarbu žinoti, kodėl nerimas pasiekia mūsų mylimus kompanionus. Dažniausiai sutinkamos šios priežastys: atsiskyrimas nuo kitų gyvūnų ar šeimininkų, senatvė (arba tiesiog amžiaus pokyčiai), baimė. Pirmoji yra ypač opi dabartiniame kontekste. Vis dažniau su ja susiduria tie šeimininkai, kurių gyvūnai praleido begalę laiko kartu su jais namuose karantino metu. Staigus pokytis, kuomet šeimininkas nebedirba iš namų ir dingsta didžiajai daliai dienos, gali išgąsdinti naminį gyvūną. Amžiaus priežastingumas iš esmės siejamas su pažintinių funkcijų silpnėjimu. Paskutinis, su baime susijęs aspektas namų aplinkoje pastebimas, kai gyvūną glumina įvairūs garsai, nauji ar net pažįstami žmonės. Tai taip pat gali būti labiau trumpalaikės ir retesnės situacijos (pvz., vizitai pas veterinarą).

Kokie pagrindiniai nerimo požymiai?

Kalbant apie tai, kas gali išduoti, jog Jūsų naminis gyvūnas susiduria su nerimu, svarbiausi yra keli požymiai. Tiek katės, tiek šunys yra labiau linkę rodyti agresiją. Pastarųjų išsireiškimai būna labiau pavojingi aplinkiniams – lojimas ir urzgimas parodo, kad gyvūno geriau neerzinti. Taip pat abu minėtieji gyvūnai nerimą gali išreikšti teršdami namų aplinką, kad ir tuštindamiesi neprideramoje vietoje. Paminėjimo verti išskirtinumai kačių tarpe yra tokie: pastovus švarinimasis laižant kailį, slėpimasis atokiose namų aplinkose. Šunų atveju dažnai pastebimas seilėjimasis bei sunkus, garsus kvėpavimas. Natūralu, kad paminėti požymiai gali būti ir visai kitų problemų indikatoriai, todėl savidiagnoze užsiimti nereikėtų. Visada rekomenduotina pamačius bėdas kreiptis į srities specialistą – veterinarą.

Kaip padėti gyvūnui, patiriančiam nerimą?

  • Jei turite laiko, noro ir lėšų, būtinai apsilankykite pas veterinarą. Šiam išsiaiškinus priežastis, kodėl gyvūnas elgiasi taip, kaip elgiasi, ir kokį nerimą patiria, bus daug lengviau tikslingai spręsti problemą. Kai kuriais atvejais specialistas netgi gali padėti su specialiai nerimui skirtais vaistais.
  • Pastebėję, kad tai aplinkos įtaka, kelianti baimę, pasistenkite erdvę padaryti jaukia ir išsklaidančia nerimą. Pasitaiko tokių atvejų, kuomet gyvūnai patiria daug streso, kuris išsilaiko ilgą laiką, dėl kraustymosi ar dažnų kelionių. Patartina sukurti vietą, kurioje nėra jokių nerimą keliančių objektų. Mylimas pledas, palyginti tamsi erdvė, galimybė pasiekti vandenį ir mėgstamą maistą – idealus planas. Šioje nuorodoje galite rasti kokybiško sauso maisto katėms, tinkančio gyvūno palepinimui: https://www.alphazoo.lt/produkto-kategorija/katems/sausas-maistas/josera. Josera maistas šunims – lygiavertiškai puikus pasirinkimas.
  • Kitas svarbus aspektas – elgsenos terapija. Procesas šeimininkui gali pasirodyti ilgas ir varginantis, bet kartais to reikia, norint pasiekti rezultatą. Esminis principas – bandyti pakeisti gyvūno požiūrį į nerimą keliančius veiksnius. Pavyzdžiui, staiga grįžus į darbą ofise įprastu grafiku, paprašykite artimųjų, kad šie bent kartą aplankytų augintinį. Turėdami galimybę, pasinaudokite pietų pertrauka ir grįžkite į namus – taip augintiniui bus lengviau prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo.